klasė

klãsė sf. (2) DŽ, TrpŽ, TŽŽ 1. pagal marksizmo teoriją – visuomenės grupė, skiriama pagal visuomeninio turto dalies įgijimo būdus ir jos dydžius: Susidarė žemvaldžių-feodalų ir valstiečių-žemdirbių klasės, feodalinės visuomenės pagrindinės klasės rš. Pirmasis visuomenės suskilimas į klases buvo suskilimas į vergus ir vergų savininkus rš. Kelias iš kapitalizmo į socializmą eina per klasių kovą, per proletarinę revoliuciją, per proletariato diktatūrą (sov.) sp. Darbininkai ir kolūkinė valstietija sudaro dvi tarybinės visuomenės klases, kurios viena nuo kitos skiriasi pagal savo padėtį, bet jų interesai yra bendri, būtent – stiprinti socialistinę santvarką ir siekti komunizmo pergalės (sov.) sp. 2. ką nors bendra turinčių daiktų ar reiškinių visuma, skyrius, grupė, būrys (pvz., astronomijoje – žvaigždžių būrys, zoologijoje ir botanikoje – iš prigimties panašių gyvūnų ar augalų grupė ir t. t.): Paėmus ne kurią nors vieną žvaigždę, bet ištisą žvaigždžių klasę, jų pekuliariniai judėjimai išsilygina duomenų vidurkiuose P.Slavėn. Visi tie gyvuliai, kurie savo jauniklius žindo pienu, sudaro žinduolių klasę rš. 3. kategorija; tam tikras rangas: Organizuoja kursus I ir II klasės šoferiams parengti sp. | Pirmos klasės tarėjas rš. 4. rš ko nors laipsnis, pakopa, lygis. 5. pradinės ir vidurinės mokyklos skyrius: Septintoje ir vienuoliktoje klasėje laikomi baigiamieji egzaminai rš. 6. mokomasis mokyklos kambarys: Mūsų klasėje yra 20 suolų rš. 7. grupė mokinių, kartu einančių vienerių metų mokslo programą: Mokytojas pasikalba su klase sp. 8. dėstomojo dalyko žymėjimas kai kuriose specialiose mokymo įstaigose, pvz., konservatorijoje: Fortepijono, smuiko klãsė DŽ. 9. DŽ tam tikro patogumo ir brangumo traukinių vagonai, laivų kajutės ir pan.